|
1. Kokios gramatūros popierių geriausia rinktis bukletų/katalogų/lankstinukų/brošiūrų spausdinimui?
|
|
Popieriaus storis
|
|
90 gsm (skrajutėms, brošiūroms)
115 gsm (šiek tiek storesnis)
130 gsm (lankstinukams, brošiūroms)
150 gsm
170 gsm
200 gsm (tinka brošiūrų, katalogų viršeliams, solidiems lankstinukams)
250 gsm
300 gsm (tinka storiems viršeliams, vizitinėms kortelėms)
|
|
Produkcija:
|
|
Plakatai
|
150 gsm (plonas, tinkamas patalpose)
170 gsm
200 gsm (standartinis plakato storis)
250 gsm
300 gsm
|
|
Katalogų, brošiūrų vidiniai lapai
|
90 gsm (plonas)
115 gsm
130 gsm
150 gsm
170 gsm
200 gsm (pakankamai solidus)
250 gsm
|
|
Katalogų, brošiūrų viršelis
|
200 gsm
250 gsm
300 gsm
350 gsm
|
2. Iš kur žinoti, koks yra mano leidinio spalvingumas?
Visi atspausdinti leidiniai, t.y. juose pateikta tekstinė bei vaizdinė informacija, susideda iš 4 pagrindinių spaudoje naudojamų CMYK sistemos spalvų – žydros (angl. cyan), purpurinės (angl. magenta), geltonos (angl. yellow) bei juodos – kontūro (angl. key). Jas maišant tarpusavyje, gaunamos visos spaudai reikalingos spalvos bei įvairūs atspalviai.
Profesionalioje poligrafijoje taip pat naudojama Pantone spalvų sistema, kuri apima vienodo tono spalvas. Šios sistemos pagrindas yra Pantone spalvų paletė, kurioje nurodytos spalvos, išgautos maišant ne daugiau kaip tris pagrindines spalvas.
Spaudai pateikiamo leidinio (jo maketo) spalvingumas išreiškiamas skaičiais nuo 1 iki 4. Kadangi yra galimybė spausdinti iš abiejų pusių, nurodomas abiejų leidinio pusių spalvingumas (pvz.: 1+1).
Pvz.: 1+0 reiškia, kad vienoje leidinio pusėje spaudos nėra, kitoje – spausdinama viena spalva, dažniausiai juoda, arba viena iš Pantone sistemos spalvų.
2+2 reiškia dvipusę spaudą, kai kiekvienoje lapo pusėje spausdinama dviem Pantone spalvomis, jeigu naudojami Pantone dažai. Šiuo atveju, jei naudojami ne Pantone dažai, spalvingumas būtų išreiškiamas 4+4 (CMYK spalvų sistema).
Žymint leidinio spalvingumą, skaičius 4 reiškia spalvotą spaudą arba spaudą keturiomis Pantone spalvų paletės spalvomis. Pvz.: spausdinamo leidinio, kuriame yra viena spalva (ne juoda) su skirtingais tonais (perėjimais), spalvingumas bus išreiškiamas skaičiumi 4.
3. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai spaudai pateikiamiems leidinio maketams?
4. Kodėl spaudos gaminio kaina taip priklauso nuo tiražo?
Tie, kas susidūrę su spauda, žino, kad užsakant didesnius leidinio kiekius, vieneto kaina krenta. Spausdinant skaitmeniniu būdu, vieneto kaina krenta nedaug. Naudojant kitus spaudos būdus, spausdinimui reikalingos spaudos formos, kurios gaminamos atskirai kiekvienam naujam užsakymui. Formų gamybos kaina tolygiai „pasidalina“ kiekvienam atspausdintam lapui, taigi, užsakant didesnį kiekį gaminių, jų kaina tampa žymiai mažesnė. Reikia nepamiršti, kad į produkcijos spausdinimo kainą taip pat įeina spausdinimo mašinos paruošimo spaudai išlaidos, kurios proporcingai tenka kiekvienam iš spausdinamų gaminių.
Formų gamybos bei spausdinimo mašinos paruošimo išlaidos išlieka tokios pačios, nežiūrint į tai ar spausdinama 1000 vnt., ar 10 000 vnt. to paties leidinio.
5. Į ką skirstomi leidiniai ir kokios yra jų rūšys?
Visi leidiniai skirstomi į tris grupes:
- knyginiai;
- žurnaliniai;
- lakštiniai.
Knyginiu leidiniu vadinamas, bet kurio formato bloko pavidalo nugarėlėje sutvirtintas leidinys.
Žurnaliniu leidiniu vadinamas nustatyto formato ir išeinantis periodiškai bloko pavidalo nugarėlėje sutvirtintas leidinys.
Lakštinis leidinys susideda iš vieno ar kelių bet kokio formato spausdinto popieriaus lapų be sutvirtinimo. Tai laikraščiai, plakatai, bukletai, žemėlapiai ir komplektiniai leidiniai.
Laikraščiams būdingas pastovus formatas ir periodiškumas, plakatams - spausdinimas iš vienos pusės. Jie gali būti ir kelių lapų.
Bukletas - tai lakštinis leidinys iš vieno lapo, sulankstyto bet kokiu būdu dviem ir daugiau lenkimais.
Kartografinis leidinys - tai žemėlapių rinkinys.
Komplektinis leidinys - tai leidinys, turintis vieną tikslą, vieną tematiką ir esantis aplanke ar (popierinio aplanko) voke.
Pagal periodiškumą ir struktūrą neperiodiniai leidiniai skirstomi i lapelius, brošiūras ir knygas.
Lapelis - nesutvirtintas neperiodinis leidinys iki 4 psl. apimties.
Brošiūra - neperiodinis leidinys nuo 4 iki 48 psl. apimties.
Knyga - neperiodinis leidinys virš 48 psl. apimties.
6. Kokie yra maketavimo ir dizaino skirtumai?
Maketavimas – tai spaudai ruošiamo būsimo leidinio maketo sudarymas specializuotomis kompiuterinėmis programomis, išdėstant užsakovo pateiktą arba dizainerio sukurtą tekstinę ir vaizdinę informaciją. Taip pat jau sudaryto maketo paruošimas spaudai.
Leidinio dizainas – tai kūrybinis piešimo ir techninio projektavimo procesas, kurio eigoje ir jį užbaigus, sukuriamas žmonių poreikius bei galimybes atitinkantis objektas ar objektų visuma, kurie vėliau pateikiami leidinio makete.
7. Nuo ko priklauso užsakymo atlikimo terminas?
Dizaino, maketavimo poreikio:
Pirmiausia nuo Jūsų norų kaip turi atrodyti galutinis gaminys. Jei jau turite sukurtą dizainą, ar maketą, tai paruošimas spaudai tikrai netruks ilgai. Priešingu atveju - jei turite tik idėją (dirbsime kartu, atsižvelgdami į jūsų norus bei pageidavimus), kūrybinis procesas gali trukti nuo kelių valandų iki keleto dienų.
Spaudos būdo:
Pvz: Jei spausdinsite skaitmeniniu būdu užsakymą savo rankose galite turėti ir dienos bėgyje. Jei ofsetiniu, ar kokiu nors kitu būdu užsakymo atlikimo terminą įtakoja spaecialus įrangos paruošimas ir leidiniui reikalingi pospausdiminiai darbai (lankstymas, segimas, laminavimas ir pan.). Taigi, Jūsų užsakymas, net ir atliekamas ne skaitmeniniu spaudos būdu, gali būti Jums pristatytas jau kitą dieną.
Užsakymo dydžio:
Logiška, kad pvz. 10 tūkstančių knygų tiražas bus greičiau atliekamas nei 100 tūkst. tokių pačių knygų. Šiame užsakymo gamybos etape atlikimo terminą labiausiai įtakoja reikalingi atlikti pospausdiminiai darbai.
8. Kokią reikšmę leidinio kokybei ir išvaizdai turi laminavimas ir/arba UV lakavimas?
Laminavimas skirtas suteikti produkcijai gražesnį vaizdą arba apsaugoti nuo drėgmės ir kitų žalingų poveikių. Norint suteikti gaminiui išskirtinumo ir didesnio efekto, laminavimas gali būti derinamas su UV lakavimu. Tuomet visas gaminys dengiamas matine laminavimo plėvele, o norimos detalės blizgiu UV laku.
UV lakavimas skirtas paryškinti dekoratyvinius efektus, padidinti atsparumą trinčiai, bei cheminiams veiksniams. Lakavimas skiriamas į pilną ir dalinį. Dalinis lakavimas naudojamas paryškinti nelakuoto paviršiaus priešingybę – matinę arba lakuotą, tam, kad suteiktų ypatingą grafinio vaizdo efektą.
|